Sebastianas Kneipas

 

1821

Sebastianas Kneipas gimė 1821 m. gegužės 17 d. Stepansryde (Bavarijoje, Vokietijoje) neturtingoje verpėjo šeimoje. Būdamas 11 metų jis pradėjo dirbti kartu su savo tėvu prie staklių. Stengdamasis padėti savo savo šeimai, papildomai dirbo kaimo kerdžiumi.
 

1842

Nuo pat vaikystės Sebastianas Kneipas svajojo tapti kunigu. Tuo metu svajonė atrodė neįgyvendinama, bet

S. Kneipas nepasidavė. Slapta nuo tėvų taupė pinigus studijoms. Deja, 1841 m. sudegė tėvų namai ir visos

S. Kneipo santaupos. Būdamas 21 metų, jis pradėjo dirbti kaip keliaujantis audėjas.

​

1844

Jaunuolis susirado patarnautojo vietą Grionenbache ir kreipėsi pagalbos į tolimą giminaitį kaplaną Merklę, kuris sutiko mokyti jį lotynų kalbos ir padėjo įstoti į Dilingeno gimnaziją (1844 m.). Tuo metu jam sukako

23 m. Grionenbache S. Kneipas susipažino su evangelikų pastoriumi ir botaniku Christofu Liudvigu Kioberlinu, kuris jam suteikė daug žinių apie vaistažoles.

​

1846

1846 m. Sebastianas Kneipas susergo tuberkulioze, pradėjo atsikosėti kraujais. Gydytojų prognozės buvo liūdnos, jie neteikė vilčių, kad pasveiks. Nežiūrint visų sunkumų,  S. Kneipas kovojo su savo liga ir reguliariai lankėsi pamokose. Sėkmingai baigęs Dilingeno gimnaziją, 1848 m. S. Kneipas pradėjo teologijos studijas Dilingene ir Miunchene.

​

1849

Visai atsitiktinai į jo rankas pateko 1743 m. išleista gydytojo J. S. Hahno iš Šlezvigo knygelė apie gydymą vandeniu. Tai paskatino S. Kneipą žiemą dažnai maudytis lediniame Dunojaus vandenyje Dilingine. Papildomai jis gydėsi šalto vandens voniomis ir apsipylimais. Maudynės šaltame vandenyje sustiprino imuninę sistemą. Liga atsitraukė. S. Kneipas sėkmingai baigė studijas. Ilgainiui jis visiškai įveikė savo ligą.

​

1852

1852 m. rugpjūčio 6 d. Augsburgo katedroje

S. Kneipą įšventino į kunigus. Dar tebesimokydamas jis skaitė daug knygų apie vandens procedūras, lankėsi ,,Vandens bičiulių draugijoje". Įgytas žinias ir patirtį pradėjo taikyti praktikoje. Karštais kompresais jis gydė cholera sergančią moterį. Gydymas buvo sėkmingas. Boso miestelyje jis išgydė 43 cholera sirgusius žmones. Jo natūralus gydymo metodas paskatino Vokietijoje dar negirdėtą sveikatingumo judėjimą. S. Kneipas labai išpopuliarėjo, žmonės jį ėmė vadinti "choleros kapelionu", "Vaistažolių kunigu" ir "Vandens gydytoju". Jo pagalba būdavo greita ir nemokama. Daktarai ir vaistininkai jo atžvilgiu buvo kritiškai nusiteikę. Dėl neteisėto žmonių gydymo

S. Kneipas buvo apskųstas teismui. Tačiau teismas jį išteisino.

​

1855- 1889

1855 m. S. Kneipas perkeliamas į Viorishofeną.

Ten jis nevaržomai  galėjo gydyti bažnytinės aplinkos pacientus, kurti ir tobulinti originalią gydymo gamtinėmis priemonėmis paremtą sistemą. Jis ištyrė augalų gydomąsias savybes, domėjosi sveika mityba, fiziniu judėjimu bei jų teigiamu poveikiu kūnui ir protui. Į Viorischofeną atvykdavo vis daugiau pagalbos ieškančių ligonių.

​

1886

1886 m. S. Kneipas išleido knygą "Mano gydymas vandeniu" (vok."Meine Wasserkur"), kurioje pasidalino savo patirtimi ir patarimais kaip taikyti vandens procedūras ir vartoti vaistažoles.

​

1889

1889 m. S. Kneipas išleido antrąją knygą "Taip turėtumėte gyventi", kurioje skaitytojams pristatė visapusišką sveikatos konsepciją su penkiais sveikatingumo elementais. Ši aktuali sveikatingumo sistema yra taikoma iki šiol.

​

1891

Sebastianas Kneipas savo ilgamečiui draugui Leonhardui Oberhiauserui, Viurzburgo vaistininkui, suteikė teisę platinti farmacijos ir kosmetikos gaminius, sukurtus remiantis jo, Kneipo, filosofija. Vėliau atsiradęs "Kneipp" prekinis ženklas rėmėsi būtent šiuo pagrindu.

​

1894

Po trejų metų S. Kneipas išleido knygą "Mano Testamentas" (vok. "Mein Testament"), kurioje apibendrino visus savo ankstesnius patirčių ir tyrimų rezultatus.

​

1897

Sebastianas Kneipas mirė 1897 m. birželio 17 d. sulaukęs 76 metų. Jo mokymų veiksmingumas apie sveiką gyvenimo būdą, taikant penkis sveikatingumo elementus (vanduo, mityba, judėjimas, vaistažolės ir gyvenimo tvarka), yra patvirtintas daugybės mokslinių studijų. Unikali S. Kneipo sveikatingumo sistema sėkmingai taikoma ligų prevencijai ir jų gydymui, ne tik

Vokietijoje, bet ir visame pasaulyje.

​

​